Mūsu kopus upes ~

Ne lietuviai Latvijos upių, o ne atvirkščiai. Mes turime mūsų pačių Baltijos vandenis seniausias žmogaus sąjungininkai. 

Ne lietuviešiem par Latvijas upēm, ne pretēji. Mums pašiem par mūsu pašu Baltu ūdeņiem, vissenāko cilvēka sabiedroto.

Svetainės upes.lv kalba nėra tiesioginis atspindys ar vertimo, kaip įprasta internete. "Lietuvos" kalbos dalis yra skirta visiškai rodyti savo upę, kuri iš Lietuvos ir toliau Latvijos. 

  paieska zemelapyje ! -

 Man tai atrodė labai įdomus ir vertingas, sužinojus, kad yra įvairių upių su identiškais pavadinimais.

~ lūk Latvijā !

Gauja ... šķiet komentārus neprasa! Tomēr lai līdzsvaram - lielā līkumotāja ir arī mūsu zemes garākā upe apliecot Vidzemes vidieni un ar 230 pietekām noklājot septītdaļu valsts. Tās krastos dzīvojušu un darbojušies dižie piebaldzēni, Jāzeps Vītols, Ojārs Vācietis, Straume nesusi mežus un attīstību desmitiem ciemu. 

Citviet Latvijā sastopam vēl dažas Gaujas/Gaujiņas krietni tuvāk dienvidu kaimiņiem - Lielvārdē un Aknīstē. 

Diemžēļ augštece neģēlīgi izpostīta ar daudzajiem aizsprostiem. 

DAUGAVA - mums domāt vienīgā... Vārds šis vairs ne kā nosaukums, bet jēdziens kam tādam neatkārtojamam. Simbols protams arī, citās nozīmēs. Daudznozīmība. Ciltsmāte, Daugaviņa māmuliņa, likteņupe - pārnestās nozīmēs. Gauži burtiski robežupe, SirdsDaugava un tad jau arī Likteņupe uztverams daudz tiešāk. Robeža garenvirzienā teces šķelta starp radu ciltīm, un robeža šķērsvirzienā starp ticībām svešām (12.-13.gs.). No tam jāatzīst ne mūsu vien Daugava... 

Amata ir Gaujas < kreisā pieteka Amatas, Cēsu un  Līgatnes novados. Literatūrā pastāv vairāki iztekas varianti. Kritums sadalīts nevienmērīgi,  lejtecē vietām sasniedz 8-10 m/km. Straumes ātrums mazūdens periodā 0,5-2 m/s, palu laikā - aptuveni 3 m/s. Barošanās lielā mērā no avotiem. Lejasdaļā Gaujas nacionālajā parkā tek pa senieleju kraujos, 15-35 m augstos dolomīta un smilšakmens krastos. Kopumā vairāk kā 60 pieteku, sākotnes apvidū daudz ezeriņu. Vidusdaļā mežainajā divi pilskalni. Populārākā pavasara laivojumu upe no Melturiem Vidzemes šosejā. Tomēr, kurš nav laivojis no Skujenes, tas Amatu nepazīst!, Jo augšgals ir tehniski daudz sarežģītāks. 

Bērze, saukta arī Bērzupe, ir Lielupes < (kreisās) pietekas Svētes < pieteka Dobeles un Jelgavas novados. Sākas Lielauces paugurainē Austrumkursas augstienes dienvidu daļā. Augštecē līkumo pa paugurainu apvidu, krasti stāvi, apauguši. Augšpus Bikstiem  ietek Zušupīte, kas novada Zebrus ezera ūdeņus. Pie Anneniekiem bijušās hes ūdenskrātuve. Līdz 19. gadsimtam Bērze ietecēja pa tiešo Lielupē  pie Kalnciema  (tagadējā Vecbērze). 19. gadsimta sākumā izraka

~ lūk Lietuvā !

Gauja (Gavja) teka Lietuvoje,  Šalčininkų rajone ir Baltarusijoje, Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 94 km (Lietuvoje 30 km), baseino plotas 1677 km² (Lietuvoje apie 200 km²). Versmės 10 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų, prie Baltarusijos. Teka į pietryčius per Dieveniškes. Nuo Girdžiūnų 4 km teka Lietuvos - Baltarusijos siena, toliau Baltarusija. Įteka į Nemuną 712 km nuo jo žiočių, 21 km į pietryčius nuo Lydos. Vidutinis nuolydis Lietuvoje 192 cm/km. Vidutinis debitas prie Lietuvos - Baltarusijos sienos 1,60 m³/s. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos. Maršrutas gražus ir vaizdingas.

Daugyvenė (Lielupės baseinas, Mūšos intakas)  Daugyvenė teka Radviliškio ir Pakruojo rajonuose, Mūšos dšešinysis intakas. Ilgis 64 km, baseino plotas 495 km². Prasideda Vėriškių apylinkėse, 7 km į pietvakarius nuo Šeduvos. Teka lyguma į šiaurės rytus. Įteka į Mūšą 91 km nuo jos santakos su Nemunėliu, prie Rimšonių, 6 km į p. nuo Linkuvos. Vaga nuo ištakų iki Byzdelio intako kanalizuota, 1-3 m pločio, 0,4 - 0,8 m gylio. Nuolydis aukštupyje iki Kutenos 246 cm/km, žemiau 63 cm/km. Krantai daugiausia statūs. Slėnio plotis 150-300 m, didžiausias 700 m. Debitas prie Meilūnų (2 km nuo žiočių) maksimalus 119 m³/s, vidutinis 2,45 m³/s, minimalus 0,012 m³/s. Sausomis vasaromis vaga aukštupyje ir vietomis vidurupyje išdžiūsta. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas vidutinio įdomumo.

Amata ar Atmata – upė šiaurės Lietuvoje; Lėvens kairysis intakas. Prasideda Panevėžio rajono šiaurėje, Barklainių miške. Teka į šiaurę ir šiaurės rytus Pasvalio rajonu. Žemupyje pasuka į rytus ir įteka į Lėvenį 26 km nuo jo žiočių, į vakarus nuo Lavėnų. Intakai: Ažagėlė, Paltis, Valka (dešinieji). Vidutinis nuolydis 82 cm/km. Prie Amatos esantys kaimai: Mikoliškis, Pušalotas.

20 km ilgis; - Barklainių miškas; Baseino plotas - 73 km²;  Vidutinis debitas - 0,38 m³/s;

Beržė teka Radviliškio rajone, Šušvės kairysis intakas. Ilgis 40 km, baseino plotas 282 km². Prasideda į pietus nuo Radviliškio, Sulinkių apylinkėse. Teka į šiaurės rytus, nuo Radviliškio - Jonavos geležinkelio pasuka į pietus. Įteka į Šušvę 81 km nuo jos žiočių, prie Kelmynų. Vaga sekli dumblėta; vasarą kai kur išdžiūsta. Krantai žemi, pelkėti. Slėnis neryškus. Aukštupyje jungiasi su daugybe melioracinių griovių. Vidutinis nuolydis 58 cm/km. Vidutinis debitas žiotyse 1,4 m³/s. Alternatyvinis vandens turizmo kelionės Šušve pradžios variantas. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas nelabai įdomus.

Erla teka Skuodo ir Kretingos rajonuose,  kairysis Bartuvos intakas. Ilgis 30 km, baseino plotas 111 km². Prasideda prie Šauklių, 3 km į pietus nuo Mosėdžio. Pačiame aukštupyje teka į pietus, nuo Erlėnų iki žiočių - plačiu, 500–800 m senslėniu į šiaurę, įteka į Bartuvą prie Puodkalių, 60 km nuo jos žiočių. Vidutinis nuolydis 98 cm/km. Vidutinis debitas žemiau Šakalės žiočių 0,69 m³/s, žiotyse 1,23 m³/s. 1936-38 metais upė kanalizuota. Alternatyvinis žygio Bartuva pradžios variantas. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pipučiami laiveliai. Vandens lygis upėje 0,5 km iki žiočių priklauso nuo to kiek vandens praleidžia užtvanka. Maršrutasnėra labai įdomus.

Erla – upė Žemaitijoje, Skuodo ir Kretingos rajonuose, Pajūrio žemumoje, kairysis Bartuvos intakas.

Prasideda Šauklių apylinkėse. Pačiame aukštupyje teka į pietus, nuo Erlėnų iki žiočių – plačiu, 500–800 m senslėniu į šiaurę, įteka į Bartuvą ties Puodkaliais. Ilgis 28 km, baseino plotas 111 km². Vaga reguliuota, plotis 5–9 m, gylis l,5-2,4 m. Vidutinis nuolydis 1,08 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 1,41 m³/s. Ties Kernais yra 84 ha Kernų tvenkinys. Erlos aukštupys ir vidurupis yra Salantų regioninio parko teritorijoje. 

Gedupis - Šešupe; 

Girupis - Irtuona; 

Upės ilgis 38 km, baseino plotas 109 km². Prasideda 10 km į šiaurę nuo Tauragnų. Teka per Paščio ežerėlį, Indrajų ežerą,; prieš įtekėdama į Vykežerėlį, pasuka į vakarus. Įteka į Paščio ežerą, per kurį teka Šventoji. Vidutinis nuolydis 263 cm/km. Vidutinis debitas aukštupyje 0,11 m³/s, žemiau Indrajos ežero 0,51 m³/s, žiotyse 0,89 m³/s. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Upelis vandens turizmui nėra labai įdomus; juo galima žymiai sutrumpinti kelią Šventąja. 

Lankesa (Nevėžio baseinas, Obelies intakas). Lankesa teka Jonavos ir Kėdainių rajonuose, Obelies upės kairysis intakas. Ilgis 54 km, baseino plotas 249 km². Prasideda netoli Vaškonių, 9 km į pietryčius nuo Šėtos. Teka į pietvakarius; įtekėjus Medukšnai, staigiai pasuka į šiaurės vakarus. Įteka į Obelį 15 km nuo jos žiočių, prie Vilkaičių. Vidutinis nuolydis 89 cm/km. Debitas ties Martyniškiais (24 km nuo žiočių): maksimalus 33,3 m³/s, vidutinis 0,72 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 1,23 m³/s. Aukštesnių potvynių metu upė išsilieja iš krantų, vasarą vietomis išdžiūsta, o žiemą užšąla iki dugno. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos. Įdomesnė maršruto atkarpa - nuo Gramo intako iki žiočių.

Kruoja – upė šiaurės Lietuvoje, Radviliškio, Šiaulių ir Pakruojo rajono      savivaldybių teritorijoje, Lielupės baseine ,Mūšos dešinysis intakas. Išteka iš Gudelių ežero, 8 km į pietryčius nuo Šiaulių. Teka į rytus – šiaurės rytus, įteka į Mūšą ties Petrašiūnais. Ilgis 51 km, 1,88 m/km, baseino plotas 361 km². Vaga nuo ištakos iki Vismantėlių ir ties Lygumais reguliuota, plotis 6–8 m, žemiau Pakruojo – 10–15 m, gylis 0,3-1,5 m. Vidutinis nuolydis 1,03 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 1,74 m³/s. Prie Ruslių – Bitaičių ir Pakruojo yra tvenkiniai. Nuo Kruojos pavadinimą yra gavęs Pakruojis.

Neris arba Vilija (baltarusiškai Вiлiя) teka Lietuvoje ir Baltarusijoje, Nemuno dešinysis ir didžiausias intakas. Ilgis 510 km (Lietuvoje 235 km), baseino plotas 24 933 km2 (Lietuvoje 13 972 km2). Antra pagal didumą upė Lietuvoje. Prasideda Minsko aukštumos šiaurinėje dalyje, prie Šilancų, 15 km į šiaurės vakarus nuo Begomolio. Prie Buivydžių kerta Lietuvos sieną. Pačiame aukštupyje upė tik keleto metrų pločio, prie Vileikos išplatėja iki 30 m ir daugiau, prie Ušos žiočių 60-80 m, prie Žeimenos žiočių apie 75 m, prie Vilniaus 90 m, prie Jonavos apie 100 m, netoli žiočių  iki 240 m pločio. Vietomis upė išsiplečia iki 300-350 m (Vilniuje prie Panerių). Vaga akmenuota. Nuo Žodiškių (Baltarusija) iki žiočių yra apie 100 rėvų. Daugiausia rėvų - Karveliškių-Verkių, Vokės-Dūkštos, Kaspariškių-Padaigų ir Turžėnų-Karmėlavos ruožuose. Daugelis rėvų turi vardus. Didžiausios - Avino, Saidžių ir Druskinės; jų ilgis 350-800 m, gylis 0,8-1,3 m; srovės greitis 1,5-1,9 m/s. Vidutinis upės nuolydis 32 cm/km, atskirų atkarpų - nuo 20 iki 76 cm/km. 

Salantas (Minijos baseinas, Minijos intakas). Salantas teka Plungės ir Kretingos rajonuose, Minijos dešinysis intakas. Ilgis 43 km, baseino plotas 275 km². Prasideda Platelių apylinkėse, 13 km į šiaurę nuo Salantų. Aukštupyje teka į šiaurės vakarus, įtekėjus Notei pasuka į pietvakarius. Įteka į Miniją 99 km nuo jos žiočių, prie Kūlupėnų. Vidutinis nuolydis 296 cm/km. Vidutinis debitas prieš Notės žiotis 0,70 m³/s, žemiau Bubino žiočių 1,51 m³/s, žiotyse 3,36 m³/s. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas vidutinio įdomumo.

Šventoji teka Ignalinos, Zarasų, Rokiškio, Anykščių, Utenos, Ukmergės ir Jonavos rajonuose, Neries dešinysis intakas. Ilgis 249 km, baseino plotas 332 km². Prasideda Pažemiškių apylinkėse, 6 km į šiaurę nuo Dūkšto. Teka per Samanio, Pažemio, Dūkšto, Luodžio, Luodykščio, Asavo, Uparto ežerus, Antalieptės marias, Sartų, Rašų, Paščio ežerus. Nuo versmių teka į šiaurės vakarus, už Sartų ežero pasuka į pietvakarius, Įteka į Nerį 44 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurės rytus nuo Jonavos. Vidutinis nuolydis 51 cm/km. Atskirų aukštupio ruožų (tarp ežerų) labai nevienodi. Nuo ištakų iki Dūkšto ežero vaga kanalizuota. Vyraujantis vagos plotis iki Paščio ež. 20 - 40 m, nuo Paščio ež. iki Virintos žiočių 40 - 50 m, žemiau 60 - 80 m. Salpa 200 - 500 m pločio. Slėnio plotis aukštupyje 400 - 700 m, vidurupyje 400 - 500 m, žemupyje apie 1 km. Vyraujantis gylis apie 1,5 m. Srovės greitis 0,2 - 0,7 m/s. Debitas prie Antalieptės (207 km nuo žiočių): maksimalus 38,6 m³/s, vidutinis 4,29 m³/s, minimalus vasarą 0,17 m³/s, minimalus žiemą 0,30 m³/s; prie Anykščių (87 km nuo žiočių): maksimalus 423 m³/s, vidutinis 28,1 m³/s, minimalus vasarą 2,10 m³/s, minimalus žiemą 2,10 m³/s; prie Ukmergės (40 km nuo žiočių): maksimalus 594 m³/s, vidutinis 39,3 m³/s, minimalus 3,9 m³/s; prie Baltromiškės (4 km nuo žiočių): maksimalus 794 m³/s, vidutinis 56,1 m³/s, minimalus vasarą 10,8 m³/s, minimalus žiemą 7,63 m³/s. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė aukštupyje (prie Antalieptės) iki 1,3 m, žemupyje (prie Baltromiškės) iki 5,3 m.  Pavasarį prie Baltromiškės upe nuteka 45%, vasarą 15%, rudenį 20%, žiemą 20% viso metinio vandens kiekio. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, plaustai, katamaranai. Geras maršrutas daugiadienei kelionei.

Viešetė (Ventos baseinas, Ventos intakas).

Viešetė teka Mažeikių rajone, Tirkšlių seniūnijoje, Ventos kairysis intakas. Ilgis 25 km, baseino plotas 98 km². Išteka iš Balėnėlio ežero, 10 km į rytus nuo Sedos. Teka į šiaurę. Įteka į Ventą 201 km, 4 km į vakarus nuo Mažeikių. Vidutinis upės nuolydis 274 cm/km, vidutinis  debitas žiotyse 0,86 m³/s. Esant aukštam vandens lygiui pavasarį ar po ilgalaikių lietų.

1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybos akte minima prie upės buvusi senovės gyvenvietė – Vesete.

Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas sunkokas, bet įdomus. Upės ekologinė būklė - gera. 

Virvyčia - Virvīča, Virvīte 

Pažurej Ventos plaukimai su baidares - 
atteli.lvattēli/lv

 LIETUVAS garākās upes